Vaikystės miškas

Sveiki,

20150824_181950

vaikai mane vadina Jurga. Esu privačiai dirbanti pedagogė. Didžiąją laiko dalį su nedideliu vaikų būreliu dirbu miške. Aš lituanistė (taip parašyta mano diplome) – biologė (iš meilės ir pašaukimo). Mano giliu įsitikinimu,  tikrasis raštingumas prasideda ne nuo abėcėlės, o nuo gamtos pažinimo. Tai ir darau.

Visi tėvai svajoja užauginti savo vaikus sveikus ir laimingus, tačiau į šį tikslą eina skirtingais keliais. Ne dažnas “suaugėlis” prisimena, kas jį džiugino vaikystėje, ir savo atžalėlei bando įpiršti “suaugėlišką” laimės suvokimą. Vienas Astridos Lindgren personažas, bandydamas nusakyti, kas yra laimė, sako, jog tai purvas, kliurksintis pro basų kojų tarpupirščius. Baisu? Nebūkit suaugėliai! Vaiką džiugina netikėčiausi, Jums nebematomi dalykai: bitė, kurios kojytės apsivėlusios žiedadulkių bumbuliukais, skruzdėlytės, tempiančios negyvą vikšrą vakarienei, varlytė, kurią ištrauki iš smėlio duobės, nuprausi balutėje ir neši paleisti pas seses į varliabalę. Mano vaikai nesako: žiūrėk,  paukštukas! Tai bukutis bėginėja ąžuolo kamienu, kėkštas skina giles, o pavasarį kukuoja visai ne gegutė, o “gegutinas”, nes kaip tik tuo metu gegutė skuba padėti į svetimą lizdą savo kiaušinį. Man džiugu, kai pamatę drugelį mano vaikai šaukia: dilgėlinukas, spungė! Tai džiugina. Juos ir mane. O dar džiugina tai, kad tenka dirbti su išmintingais tėvais, kurie supranta, kad guzas, šlapios kojos (o kam neteko įgriūti į balą?) – pati vertingiausia gyvenimo patirtis, be kurios nė vienas neužauga. Mano vaikų tėvai, kaip ir aš, supranta, kad reikia lipti į medį, kurti laužą, drožti laivelius, plaukti ir važiuoti dviračiu. Juk vaikutis, augantis “aptvarėlyje” ar vedamas už “pavadėlio”, neišmoks saugiai sugyventi su aplinka. Privalu jam padėti.

O mokymasis? Mokytis galima visur ir visaip. Plaktuku ant ežero ledo galima kalti įspūdingus piešinius ir raides, rašyti ant nuvirtusio medžio kamieno, dėlioti skaičius iš kankorėžių, einant miško taku mokytis eilėraštį, o rūkuose skendintis ežeras – puikiausia vieta pasakoms apie laumes. Tai ir darome. Visi kartu.

Gal norite ir Jūs? Prisijunkite!

Pagarbiai, Jurga Drūteikienė